Kroatijos Architektūra

Kroatų architektūrai įtaką darė Kroatijos padėtis Europoje. Pasaulietinių ir religinių pastatų architektūroje persipina elementai iš kaimyninės Italijos, Vokietijos ir formos iš bizantinio bei slavų pasaulio. Įtakų samplaika, atsiradusi jau romėnų laikais, išliko iki šiandien. Kai kurie stiliai turėjo ypatingą svarbą, pavyzdžiui, daugelio amžių Venecijos valdymo palikimas – įspūdingos Adrijos jūros pakrantės katedros. Žemyninėje Kroatijoje vyrauja barokinė architektūra, kuriai būdinga gausi puošyba ir plačios formos.

Ikiromaniškasis ir romaniškasis stilius

Tikroji kroatu architektūra prasidėjo ikiromaniškaisiais laikais, kai kunigaikštis Branimiras (879-89č) įkūrė pirmąją Kroatijos valstybę. Sąlytis su Bizantijos pasauliu darė įtaką Istrijos ir Dalmatijos religinių pastatų išvaizdai, bet kai kurie puošybos elementai atskleidžia pirmuosius romaniškojo stiliaus ženklus: netaisyklingo, plano bažnytėlės pasirodo kroatu genčių gyvenamuose rajonuose. Įkūrus Šibeniką (1066) iškyla pirmieji romaniškieji pastatai, kuriuos statė cistersai. Stilius paplito ir buvo populiarus iki XVI a. pabaigos. Buvo statomos trinavės katedros su apsidėmis, vienuolynai su dengtomis arkadomis, viešieji pastatai, rotušės ir lodžijos.

Gotika

Gotika labiau nei kiti stiliai Kroatijoje liudija ilgą venecijiečių valdymą Istrijos ir Dalmatijos pakrantėse. Gotika įsivyravo venecijiečiams užkariavus Adrijos pakrantę (1420) ir tapo svarbiausia atsiradusio glaudaus sąlyčio išraiška. Venecijos gotika darė įtaką ne tik Dalmatijos ir Istrijos bažnyčių, bet ir Pulos, Rabo, Pago, Zadaro, Sibeniko bei Splito rūmų projektams.

Renesansas

Renesanso stilius plito tik tose šalies dalyse, kurios nepateko į turkų valdžios rankas. Žymiausi to meto architektai ir dailininkai buvo Jurajus Dalmatinacas, Nikola Firentinacas ir Andrija Alesi, kurie daugiausia dirbo Adrijos pakrantėje. Visi jie dalyvavo bažnyčių ir viešųjų pastatu statybose. Šv. Jokūbo Katedra Šibenike tapo pavyzdžiu Šv. Stepono Hvare, Švč. Marijos Zadare ir Šv. Išganytojo Dubrovnike bažnyčioms. Be to, renesanso pastatų buvo pastatyta šiaurės Kroatijoje. Tai privačios rezidencijos (Varaždinas ir Čakovecas) ir pilys (Trakoščanas ir Veliki Taboras).

Barokas

Šis stilius išreiškė krikščionybės garbinimo įteisinimą Kroatijoje po turkų išvarymo XVII a. pabaigoje. Osmanų valdymo ženklai buvo išnaikinti, ir architektai, daugiausia vokiečių kilmės, statė viešuosius ir privačius pastatus, gražino juos puošniu dekoru, nenusileidžiančiu pilių ir šventovių puošybai. Garsiausius baroko stiliaus pavyzdžius galima išvysti Varaždine, Požegoje, Osijeke, Križevicuose, Ludbrege ir Krapinoje.

Vojkovič-Oršič rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Kroatijos istorijos muziejus – vienas iš daugelio puikių barokinių pastatų Zagrebe. Fasadas ir interjeras ištaigingai išpuošti elegantiškomis kolonomis, dantytais langais ir dailiu timpanu.

Modernizmas

Iki XIX a. Zagrebas tapo politinio ir kultūrinio Kroatijos gyvenimo centru, o tuo pačiu įgijo iškiliausią vaidmenį architektūros srityje. Visą šimtmetį sostinės architektai daug eksperimentavo, iš pradžių juos įkvėpė Vienos secesija, vėliau – modernizmas, įdomūs modernizmo pavyzdžiai – Šv. Blezo bažnvčia ir Villa Kraussas.

 Page 20 of 20  « First  ... « 16  17  18  19  20