Kelionių ypatumai

Kelionės įvyksta tada, kai vienas žmogus arba jų grupė, palikę nuolatinę gyvenamąją vietą, nukeliauja tam tikrą atstumą ir grįžta atgal. Nors keliautojas neatskiriamas nuo kelionių, šios labiau domina tyrinėtojus. Jei, tarkime, tas pats žmogus keliauja keliskart per metus, tai kelionių bus keletas, o keliautojas – tik vienas. Apie keliones galima surinkti daug informacijos pagal šiuos požymius:

1) nuotolį;
2) keliautojų nuolatinę gyvenamąją vietą;
3) kelionių tikslus; 4) buvimo trukmę atvykimo vietoje;
5) keliavimo būdą;
6) apgyvendinimo formas;
7) išlaidų struktūrą;
8 ) kelionių metų laikus.

Nuotolį reikia žinoti, kad keliones biltų galima atskirti nuo važinėjimo į darbą bei po gyvenamąją vietą ir atgal, taip pat nuo kitos paskirties išvykų. Pvz., didelių miestų priemiesčių gyventojai savaitei važiuoja dirbti į miestą ir grįžta atgal. Panašiai važinėja ir skirtingų šalių pasienio gyventojai, kurie gali vykti uždarbiauti į kitą valstybę. Abiem atvejais tai nebus kelionės nagrinėjamu aspektu. Taigi šias išvykas nuo tiktų kelionių atskirti įgalina nuotolio kriterijus, kuris įvairiose pasaulio Šalyse skiriasi. JAV prie nevietinių kelionių priskiriamos tos, kurių nuotolis 100mylių ir daugiau (160km). Vadinasi/kelionė yra išvyka, kai -individas nukeliauja 160 km ir daugiau į vieną pusę (išskyrus važiavimą į darbą) ir grįžta atgal. Kanadoje toks nuotolis į vieną pusę yra 50 mylių (80 km) ir t.t.

Svtirbus kelionių ypatumas – keliautojų nuolatinė gyvenamoji vieta, pagal  kurią  formuojasi  turistų  srautai  ir keliautojų  pasiūlos   rinka. Kelionių paslaugų verslininkams daug svarbiau žinoti, kur žmonės gyvena, nei, tarkime, kokia jų tautybė ar  pilietybė. Didelę turistų dalį sudaro

žmones iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados ir kt. šalių. Taigi daugiausia keliautojų atvyksta iš išsivysčiusių industrinių Vakarų šalių.

Nagrinėjant keliautojų srautus, svarbu žinoti jų išvykos tikslus: rekreacija;   atostogos;   įžymybių  lankymas;  pramogos;  verslo  reikalai; mokslinės   išvykos:   simpoziumai,   konferencijos,   suvažiavimai  ir kt; kultūros, sporto renginių lankymas ir dalyvavimas juose pažįstamų ir

giminių lankymas; šeimos bei asmeniniai reikalai; gydymasis; pirkiniai.

Kai daugelis kelionių turi keletą tikslų, verta išskirti tik svarbesnius.

Trukmė buvimo vietoje matuojama dienomis ir naktimis. Šis kriterijus reikalingas keliautojams klasifikuoti į turistus, ekskursantus bei vyksiančius tranzitu. Įžymybėms apžiūrėti, pramogoms, gali pakakti vienos dienos kelionės be nakvynės viešbutyje. Tai labai svarbu žinoti verslo paslaugų teikėjams, nes nuo keliautojų buvimo trukmės priklauso paslaugų vartojimas ir paklausa. Kelionės daugiausia gali tęstis iki vienerių metų ir mažiau; gali būti trumpos išvykos.

Yra skaičiuojami du rodikliai: 1) žmogaus naktys ir žmogaus dienos. Pirmasis skaičiuojamas kaip žmonių skaičiaus sandauga iš pernakvotų naktų laikotarpiu nuo išvažiavimo iš namų iki sugrįžimo; 2) žmogaus kelionėje praleistos dienos. Beveik visada kelionės trukmė skaičiuojant dienomis būna ilgesnė negu naktimis. Praleistų naktų skaičius – svarbesnis rodiklis, nes reikalinga nakvynė Viešbučiuose, o dienos svarbesnes ir naudingesnės keliautojams. Kelionės klasifikuojamos pagal tai, kokiu transportu vykstama: nuosavu automobiliu, išnuomotu automobiliu, autobusu, traukiniu, lėktuvu,  (pagal tvarkaraštį, išnuomotu, užsakytu, nuosavu), laivu (jūrų, upių ir

keliu), privačiu ar valstybiniu. Galį būti keliaujama įvairiomis transporto priemonėmis, bet tikslinga išskirti iš jų svarbiausias.

Keliautojų   įvairus   apgyvendinimas:   viešbučiai,   užeigos   namai, moteliai,   kempingai,   poilsio   namai,   bendrabučiai,   turistinės   bazės,  ir privatūs  kotedžai, turistų namai, pažįstamų ir giminių namai ir kt. Be to, keliautojų apgyvendinimo būstus galima grupuoti pagal jų dydį, kainą, privatų ir visuomeninį sektorių ir pan.

Kelionių išlaidų struktūra gali būti klasifikuojama taip: transportui (išskaidytos pagal transporto rūšis), apgyvendinimui, maistui ir gėrimams (išlaidos restorano maistui gali būti atskirtos nuo pirkto kitur), įvairiems mokesčiams (registravimui, už žvejybą, medžioklę ir kt.), suvenyrams ir kt. pirkiniams.

Kelionės yra sezoninės, todėl svarbu, kokiu metų laiku daugiausia atvyksta turistų. Metų laikas skirstomas taip: sausis-kovas, balandis-birželis, liepa-rugsėjis, spalis-gruodis.

Kelionės gali būti dalijamos į dalis bei segmentus. Antai kelionės segmentas bus kitas, kai keliautojas pakeičia buvimo vietą, transporto formą, apgyvendinimo tipą. Kelionės oro transportu gali būti skirstomos į atkarpas tarp įvairių sustojimų ir pan.

Tokia kelionių klasifikacija reikalinga keliautojų srautams pagal įvairius požymius tirti, rinkai segmentuoti bei keliautojų paslaugų industrijai vystyti.