Dolomitų kelias

Šiaurės rytų Italijoje esančios Dolomitinės Alpės išsiskiria iš kitų giminingų kalnų savo blyškumu. Italai jas vadina “Išbalusiais kalnais” (MontiPallidi) – dėl sandaros iš baltos kalkinės uolienos. O Dolomitinių Alpių pavadi­nimas kilęs nuo 18-meam-žiuje tyrinėjusio jų sudėtį prancūzų geologo Deodat de Dolomieu pavardės. Sau­lėlydžio metu “išbalę” kalnai įgauna rausvą atspalvį.

Pagrindinis turistinis maršrutas Dolomitinėse Alpėse yra tarp Kortinos ir Bolca-no miestų. Visas Dolomitų kelias su išsišakojančiais vaizdingų apylinkių keliukais tęsiasi 210 km. Tiesiai nuo Kortinos iki Bolcano -apie 100 km.

Italai giriasi, kad Dolomitų kelias, kuriuo viduramžiais sunkiai risnodavo Veneci­jos pirklių vilkstinės, yra puikus šiuolaikinės kalnų kelių inžinerijos pavyzdys. Be abejonės, šis maršrutas būtų gerokai sudėtingesnis, jei tarpeklių neskrostų koky­biška kelio danga.

Beveik 7000 gyventojų turinti Dolomitų sostinė Kortina-pasauly­je žinomas žie­mos ir vasaros ku­rortas. Ramus, jaukus miestu­kas. Netoli centro yra nemokama automobilių sto­vėjimo aikštelė. Lyninis keltas už 60 Lt (ten ir atgal) kelia į 3244 m aukščio Tofana di

Mezzo kalną, iš kurio atsiveria aplinkinių kalnų panorama. Senamiestyje groja gatvės muzikantai, vaikai patiria pirmas alpinizmo pamokas šaligatvyje suregztame treniruo­čių karkase, katalikų bažnyčioje Komuniją tikintiesiems dalija dvasiškė moteris.

Iš Kortinos iki pirmosios Dolomitų kelio perėjos – Falzarego – veda nesudėtin­gas 15 km ilgio ruožas. Perėjos aukštis -2117 m. Yra nemaža automobilių aikšte­lė, prie pat jos lyninio kelto stotis, koplytėlė. Koks nors augalas ar medis – retas uolų karalystės reiškinys. Pasukus dešinėn už Falzarego, nelieka jokios augalijos pėdsakų. Pilkšvai balsvų uolienų jvairovė sudaro skurdžios ir mįslingos aplinkos įspūdį. Būtent šios vietovės įkvėpė garsųjį anglų rašytoją J.R.R. Tolkien’ą kurti “Žiedų valdovo” siužetą. Tačiau romaną ekranizavęs režisierius veiksmo vieta pasi­rinko Naujosios Zelandijos gamtos prieglobstį.

30 km Dolomitų kelio lankas per La Villa, Corvara kaimelius MArabba jau šiek tiek sudėtingesnis ir vaizdingesnis nei iki Falzarego. Dar kiti 17 km posūkių iki aukščiausios Dolomitų -Pordoi- perėjos (2239 m) reikalauja sutelkti visą vairuoto­jo dėmesį. Viršuje tarp milžiniškų uolų statulų turistų laukia restoranėliai ir suvenyrų parduotuvės. Karštą vasarą sniego nėra. Kelis šimtus metrų reikia palypėti iki kop­lytėlės. Gausūs pėsčiųjų maršrutai suka ratus aplinkiniuose kalnuose.

Aukščiausias kalnų masyvas Dolomitinėse Alpėse pakrikštytas Marmolada vardu. Jo ledynus pamėgę greitojo nusileidimo slidininkai. Iki aukščiausio masyvo kalno-Marmolada-papėdės patekti nesunku. Nuo Canazei miestelio, pasukus kairėn 14 km iki Fedaia perėjos (2057 m), tęsiasi nesudėtingas maršrutas. Netoliese žvilga nuostabus kalnų ežeras, turistus vilioja spindintys Marmolados sniegynai.

Važiuojant tolyn Bolcano link nuo Vigo di F. kaimelio kelias vingiuoja į 1745 m Costalunga perėją. Šį maršruto etapą apsunkina didokas transporto srautas. Ke­liolika kilometrų iki Bolcano net ir saulėtą dieną grėsmingos kalnų sienos prade­da trikdyti šviesos spindulių sklaidą. Keliui vietos čia nebuvo. Tarp uolų vagą rado tik upė. Vėliau jos žygį pakartojo žmonės, pralaužę susisiekimo koridorių. Kai kur uolos kybo virš važiuojančio automobilio, todėl jas dengia atskylančius akmenis gaudantys metaliniai tinklai. Bolcanas išnyra tarsi feniksas iš pelenų.